Koksartrozė – tai klubo sąnarių liga, kurią sukelia pakitimai juose esančių audinių struktūroje. Liga turi kitą pavadinimą – klubo sąnario artrozė arba osteoartritas.
Koksartrozė yra sudėtinga degeneracinė liga, kurią sukelia sąnario kremzlės audinio pokyčiai. Užbaigus žmogaus skeleto formavimąsi kremzlės audinys negali būti atkurtas, todėl bet koks jo pažeidimas turi įtakos audinio būklei ateityje. Kremzlės būklei įtakos turi ir sąnarių skystis, atliekantis audinių tepimo funkciją. Dėl nepakankamo tepimo ir padidėjusios trinties sąnarių kremzlės plonėja ir ilgainiui visiškai nusidėvi. Dėl kremzlių nebuvimo padidėja kaulų paviršiaus apkrova, tarp kaulų atsiranda trintis, o tai lemia jų formos ir padėties pasikeitimą, dėl kurio atsiranda skausmas.
Dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės kenčia nuo koksartrozės, nes iki to laiko kremzlės audinio funkcijos buvo prarastos.
Koksartrozės tipai
Medicinoje išskiriama pirminė ir antrinė koksartrozė.
Pirminiu atveju ligos priežastys neaiškios.
Antrinės koksartrozės vystymuisi įtakos turi šios priežastys:
- įvairių traumų ir lūžių gavimas;
- įgimti klubo sąnario defektai (įgimtas klubo sąnario išnirimas);
- uždegiminių procesų buvimas klubo srityje;
- reumatoidinis artritas (jungiamojo audinio liga, naikinanti sąnario kremzles);
- aseptinė šlaunikaulio galvos nekrozė (šlaunikaulio galvos mirtis).
Koksartrozės stadijos
Medicinos praktikoje yra 4 koksartrozės etapai:
1 etapas
Būdingas periodinio skausmo atsiradimas sąnaryje. Skausmas atsiranda, kai pradedate judėti po poilsio būsenos, bet išnyksta atnaujinus energingą veiklą. Ramioje būsenoje skausmas neatsiranda. Sąnarių mobilumas nesutrikęs. Rentgeno nuotraukoje matomi nedideli kaulų išaugos ir nedidelis sąnario tarpo susiaurėjimas.
2 etapas
Skausmo atsiradimas vidutinio fizinio krūvio metu, taip pat ramybėje. Šlubavimo atsiradimas ilgai vaikščiojant. Skausmas gali atsirasti kelio ar apatinės nugaros dalies. Rentgeno nuotraukoje matyti: šlaunikaulio galvos formos pakitimai, nelygus kaulo kontūras, kaulo kaklo sustorėjimas, žymus kaulinio audinio augimas, sąnario tarpo susiaurėjimas 2 kartus.
3 etapas
Nuolatinis skausmas atsiranda nepriklausomai nuo fizinio aktyvumo, tiek aktyvios, tiek ramios būsenos. Skausmas gali sukelti nemigą. Dėl riboto sąnario mobilumo žmogus yra priverstas vaikščioti su parama. Rentgeno spinduliai atskleidžia reikšmingą kaulo kaklo pločio padidėjimą ir jo ilgio sumažėjimą, palyginti su norma, ir šlaunikaulio galvos deformaciją. Jungties tarpo praktiškai nėra. Fizinė būklė labai apribota. Pacientas gali būti pripažintas neįgaliu.
4 etapas
Ramybės metu pacientas jaučia nepakeliamą skausmą. Bet koks judesys sukelia stiprų skausmą, pacientas negali judėti su atrama (ramentais, lazdele). Vienintelis koksartrozės gydymo būdas yra chirurginis.
Koksartrozės priežastys
Koksartrozės atsiradimui įtakos turi daug priežasčių, tačiau svarbiausia – sutrikusi kraujotaka klubų srityje. Dėl netinkamos kraujotakos sulėtėja medžiagų apykaita sąnariuose, o tai lemia laipsnišką kojų raumenų atrofiją.
Kitos koksartrozės priežastys:
- sėdimas gyvenimo būdas;
- mikrotraumos, kurios nesukelia paciento skausmo;
- endokrininiai sutrikimai;
- sąnarių paviršių pokyčiai dėl amžiaus;
- padidėjusi sąnarių apkrova (dažniausiai nustatoma sportininkams);
- uždegiminiai ir infekciniai procesai sąnariuose;
- pėdos (plokščios pėdos) ir stuburo patologijos (skoliozė);
- nutukimas (padidėjęs sąnario apkrovimas dėl antsvorio) ir kitos priežastys.
Atsižvelgiant į viso organizmo sveikatos būklę, nustatomos tikslios ligos priežastys konkrečiam ligoniui.
Koksartrozės simptomai
Kosartroze suserga vyrai ir moterys po 40 metų. Moterys patiria daugiau skausmingų simptomų.
Koksartrozės požymiai yra:
- skausmas klubo sąnaryje (pasireiškia periodiškai ir yra skausmingo pobūdžio);
- netolygi, neapibrėžta eisena (šlubavimas);
- traškėjimo atsiradimas sąnaryje;
- pažeistos kojos mobilumas yra ribotas (pradinėje stadijoje jaučiamas judesių sunkumas ir standumas, nuovargis, bendras negalavimas);
- šlaunies raumenų atrofijos atsiradimas (pakeičiamas raumenų tūris ir tonusas, atsiranda kelio skausmas).
Koksartrozės diagnozė
Norint nustatyti koksartrozės diagnozę, būtina atlikti diagnostines procedūras:
- specialisto atliekama paciento apžiūra;
- Bendrųjų ir biocheminių kraujo tyrimų atlikimas (leidžia nustatyti uždegiminius procesus ir atskirti artritą nuo artrozės);
- rentgeno spinduliai (naudojami kaulinio audinio pažeidimams ir pokyčiams nustatyti);
- sąnario magnetinio rezonanso tomografija (aptinka nedidelius kremzlės audinio pokyčius).
Koksartrozės gydymas
Norėdami gydyti ligą, specialistai taiko medicinines procedūras ir vaistus.
Koksartrozės gydymo metodai yra šie:
- gydomoji mankšta ir masažas;
- fizioterapija;
- ozono terapija;
- krioterapija;
- gydymas vaistais;
- chirurginis gydymas ir kt.
Specializuotose klinikose kiekvienam pacientui parenkama individuali koksartrozės gydymo programa, atsižvelgiant į jo amžių, gretutines ligas ir koksartrozės stadiją. Individualus požiūris prisideda prie kuo greitesnio paciento pasveikimo.
Gydomoji gimnastika ir masažas
Gimnastika padeda stiprinti raumenis ir gerina kraujotaką. Rytinė mankšta ne tik pažadina kūną po miego, bet ir pakelia sinovinį skystį iš apatinių sąnario dalių. Sinovinis skystis sutepa kremzlės audinį būtinomis maistinėmis medžiagomis, kurios padidina kremzlės atsparumą stresui visą dieną.
Tačiau sergant koksartroze fiziniai pratimai turėtų būti parinkti protingai. Per staigūs ir energingi judesiai gali sukelti stiprų skausmą ir sužaloti sąnarį. Rekomenduojama lankytis baseine, nes plaukimas stiprina raumenis, mažina sąnarių įtampą ir nesukelia traumų.
Masažas sergant koksartroze yra labai efektyvus ir saugus metodas. Gerina kraujotaką, stiprina raumenis, malšina skausmingus spazmus, tinimą ir raumenų įtampą. Masažuojant klubo sąnarį, apatinę nugaros dalį ir nugarą, atsipalaiduoja raumenys, dėl to sinovinis skystis pasiskirsto kremzlėje.
Fizioterapija
Fizioterapija apima įvairius metodus:
- elektroterapija;
- UHF terapija;
- ultragarso terapija;
- lazerio terapija;
- parafino terapija ir kt.
Visomis šiomis procedūromis siekiama pagerinti kraujotaką, malšinti spazmus ir uždegimus, taip yra dėl to, kad prieiga prie klubo sąnario yra ribota.
Gydymas vaistais
Yra daug vaistų, kurie atlieka įvairias funkcijas gydant koksartrozę:
- Vietiniai vaistai (tepalai, kompresai, losjonai). Reklamos įtakoje dauguma pacientų mano, kad gydymas įvairiais tepalais ir kremais yra pats veiksmingiausias būdas. Tačiau tai klaidinga nuomonė, nes tokių vaistų gydomosios savybės negali pasiekti klubo sąnario dėl jo gilios vietos. Jie padeda tik laikinai pagerinti kraujotaką ir palengvinti spazmus. Koksartrozės priežastys nėra pašalintos, o liga toliau palaipsniui vystosi į sudėtingesnę stadiją.
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Jie naudojami uždegiminiams procesams pašalinti, patinimui ir skausmui malšinti. Dėl ilgalaikio nesteroidinių vaistų vartojimo atsiranda šalutinis poveikis, kuris neigiamai veikia vidaus organus (gastritas). Šie vaistai neatkuria normaliai sąnarių veiklai reikalingo kremzlinio audinio.
- Raumenų relaksantai (raumenis atpalaiduojantys vaistai). Pagerinti kraujotaką ir sumažinti raumenų įtampą aplink sąnarį. Vaistų poveikis laikinas, sąnarių funkcijos neatsistato.
- Hormoniniai steroidiniai vaistai. Intrasąnarinės hormoninės injekcijos padeda sergant gretutinėmis ligomis, pavyzdžiui, esant šlaunikaulio sausgyslių uždegimui. Jie turi šalutinį poveikį ir trumpalaikį gydomąjį poveikį.
- Vazodilatatoriai. Jie naudojami kraujagyslių lygiųjų raumenų atpalaidavimui, tarp jų esančiam spindžiui išplėsti, mažų kraujagyslių skausmui malšinti, naktiniam skausmui šalinti. Kraujagysles plečiantys vaistai taip pat gerina sąnarių kraujotaką ir padeda aprūpinti kremzlės audiniui reikalingas maistines medžiagas. Tinkamai vartojant, kraujagysles plečiantys vaistai suteikia reikšmingą gydomąjį poveikį. Tačiau gydymo veiksmingumui įtakos turi individualus vaistų toleravimas.
- Chondroprotektoriai (vaistai, atkuriantys kremzlę). Jie yra veiksmingiausi šiuolaikiniai vaistai, nes veikia kremzlinio audinio atstatymą ir pamaitina jį reikalingomis medžiagomis. Reguliariai naudojant chondroprotektorius galima sustabdyti koksartrozės vystymąsi. Teigiamas rezultatas atsiranda laikui bėgant, o pasibaigus vaisto vartojimui kremzlės atkūrimo procesas tęsis.
Koksartrozės chirurginis gydymas
Chirurginės intervencijos imamasi esant reikšmingam kremzlinio audinio sunaikinimui, negalėjimui jo atkurti ir sąnarių nejudrumui. Kai kuriais atvejais operacija yra vienintelis įmanomas būdas atkurti žmogaus gebėjimą vaikščioti be skausmo.
Endoprotezavimas – tai operacija, kurios metu pašalinamas pažeistas sąnarys ir pakeičiamas dirbtiniu analogu – endoprotezu. Endoprotezas savo forma primena tikrą sąnarį, atlieka visas sąnario funkcijas ir gali atlaikyti didelius krūvius einant, bėgiojant ir pan.
Endoprotezo tarnavimo laikas
Kaip ir bet kas, endoprotezas turi savo tarnavimo laiką. Endoprotezo susidėvėjimas priklauso nuo apkrovos ir mobilumo. Perteklinis svoris žymiai padidina apkrovą, o protezo tarnavimo laikas bus apie 10 metų. Esant vidutinei apkrovai ir mobilumui, endoprotezas tarnaus apie 15 metų. Taip pat yra tokių protezų modelių, kurių tarnavimo laikas – 20-25 metai, tačiau pagrindinis jų trūkumas – didelė kaina.
Nusidėvus endoprotezui, būtina atlikti antrąją jo pakeitimo operaciją. Tačiau protezo keitimą apsunkina tai, kad laikui bėgant klubo kaulas plonėja ir iškyla protezo tvirtinimo problema. Todėl norint išvengti pakartotinio endoprotezavimo, būtina kuo ilgiau taikyti konservatyvius gydymo metodus.
Verta paminėti klubo sąnario pakeitimo riziką – mirčių skaičius po operacijos siekia 1–2 proc.
Reabilitacija po endoprotezavimo
Sąnarių keitimo operacija yra gana sudėtinga ir užtruks daug laiko, kol bus atkurtas prarastas mobilumas. Atsigavimo laikotarpis apima kūną stiprinančius metodus: masažą, gimnastiką ir kvėpavimo pratimus. Krovinių apimtį ir sudėtingumą reikia didinti palaipsniui, kad organizmas priprastų prie visų pokyčių.
Sveika mityba taip pat pagreitina gijimo procesą. Į racioną rekomenduojama įtraukti maisto produktus, kuriuose yra daug fosforo ir fosfolipidų, nes jų savybės prisideda prie kremzlinio audinio atstatymo.
Reabilitacijos laikotarpis trunka apie 6 mėnesius. Ligoninėje pacientas stebimas 5–10 dienų. Tada atliekamas reabilitacijos priemonių kompleksas, skirtas klubų raumenims stiprinti. Pirmiausia pacientas turės vaikščioti su ramentais, paskui su lazdele ir galiausiai pats be jokios atramos.
Pasibaigus reabilitacijos laikotarpiui, pacientas atgauna prarastą darbingumą ir lengvos eisenos džiaugsmą!
Koksartrozės profilaktika
Norint išvengti koksartrozės, būtina:
- laikytis aktyvaus gyvenimo būdo (atlikti rytinę mankštą, trumpai pasivaikščioti);
- profesionaliai neužsiimti sportu;
- išlaikyti subalansuotą mitybą, nes tai padeda išvengti svorio padidėjimo, kuris sukelia papildomą stresą sąnariams;
- chondroprotektorių kursą išgerkite kartą per 1-2 metus po 40 metų (esant šeimos polinkiui sirgti koksartroze ar sąnarių traumomis).